2005 metų naujienos


 Lapkričio 1d. vakare apie 19val. 30min. pietryčių pusėje, truputį žemiau Pegaso žvaigždyno, pastebėjau puslankio formos švytėjimą, kuris po kokių 16 min. išsisklaidė. Tai greičiausia Šiaurės pašvaistė, nes šiaurės rytinėje pusėje dangus buvo šviesus.
Spalio 31d. 18val.45min. pastebėjau Šiaurės pašvaistę. Ji nebuvo ryški. Iki 24val. pastebėjau keturis didesnius pikus, kurių metu matėsi ''stulpai '' bet raudonos spalvos akimi beveik nepastebėjau. Pirmoje fotografijoje pakliuvo Tauridas.
Spalio 8d. 0val.15min. iki 3val. Lietuvoje buvo stebima Šiaurės pašvaistė, ji nebuvo ryški išskyrus kelis ryškesnius pikus.
      
Spalio 3d. Saulės užtemimo fotografijos, darytos su   Konica Minolta Dimage Z2
Spalio 3d. Lietuvoje, bus galima stebėti dalinį Saulės užtemimą. Užtemimas prasidės 11val.29min. baigsis 13val.30min. Priklausomai kur jūs gyvenate šis laikas truputį skirsis. Paveikslėlyje parodyta didžiausia užtemimo fazė, kuri bus apie 12val.30min.
   Jau  kelios dienos Saulės diske  puikuojasi didelė dėmių grupė.   Ji puikiai  matoma plika akimi, Saulei tekant ar leidžiantis, kai spinduliai praeina pro tirštą Žemės atmosferą. Visu grožiu matosi pro teleskopą ar paprastą žiūroną, naudojant tamsų filtrą, ar projekciniu būdu, ant balto ekrano.
  Artėja Marso opozicija, kas naktį jo kampinis skersmuo vis didesnis, o ryškumu nustelbia visas aplinkines  žvaigždes. Marsas fotografuotas 2005.09.10. su 36cm. skersmens teleskopu.
Rugsėjo 2d. 22val.45min. Lietuvoje vėl matėsi šiaurės pašvaistė. Šį kartą ji buvo blanki.
Rugpjūčio 31- rugsėjo 1d. Lietuvoje buvo matoma šiaurės pašvaistė.
  Rugpjūčio 11d. 0val. 20min. išsigiedrijus pagaliau atsirado galimybė stebėti Perseidų srautą. Nuo 2val. iki 3val. užregistravau 23 meteorus. Taip pat Perseidus stebėjo ir Audrius Dubietis,  ilgametis meteorų stebėtojas, valandos laike registravo 28 meteorus. Pavyko vieną nufotografuoti netoli radianto 1val. 46min. su  Konica Minolta Dimage Z2
2005 metų rugpjūčio 12d. 17-19val.30min. UT Perseidų maksimumas. Maksimumo metu prognozuojama ZHR 100 meteorų.
  2005.07.25-26. "Sidabriškieji debesys"

2005 metų "Sidabriškųjų debesų" matymo atvejai

      Data
    Pastebėjimo laikas
  Ryškumas 5-balų sistema
    Vyravusios morfologinės formos
5.26.
6.14.
6.15.
6.19.
6.24.
6.26.
6.30.
7.02.
7.04.
7.06.
7.06.
7.09.
7.10.
7.13.
7.13.
7.20.
7.21.
7.25.		 23.30.
23.35.
23.50.
23.20.
23.40.
23.10.
23.50.
00.10.
23.40.
00.20.
23.20.
22.55.
22.35.
00.10.
22.40.
22.50.
23.30.
22.40.		 1
3
3
3
2
3
2
2
4
1
3
4
4
4
4
3
3
3		 pluoštiniai
pluoštiniai
pluoštiniai
 juostiniai - vienalyčiai
 pluoštiniai
 pluoštiniai - juostiniai
 pluoštiniai
 pluoštiniai - juostiniai
 pluoštiniai
 juostiniai
 pluoštiniai
pluoštiniai
pluoštiniai
pluoštiniai-sūkuriai
pluoštiniai-vienalyčiai
pluoštiniai
pluoštiniai
   juostiniai-pluoštiniai
   Liepos 13d. "Sidabriškųjų debesų" fotografija ir MPG  judantis paveikslėlis
    Liepos 11d. 0val.39min. virš "Sidabriškųjų debesų" švistelėjo Šiaurės pašvaistė. Ji nebuvo labai ryški bet nufotografuoti šiaip taip pavyko. Matėsi trumpai, jau 0val.55min. ji visiškai pranyko. Tai labai retas reginys, kada šie įspūdingi reiškiniai matosi kartu.
   Liepos 9d. 22val.55min. pastebėjau "Sidabriškuosius debesis" Apie 23val.30min.  buvo ryškiausi. Jie daugiau susikoncentravę šiaurės vakarinėje dangaus dalyje, ryškumas penkių balų sistemoje 4 Pusiaunaktį ir iki 1val.20min. jų šviesumas labai sumažėjo, o apie 2val. vėl ryškumas pakilo.
  Liepos 6d. 23val.20min. vėl pastebėjau "Sidabriškuosius debesis" jie matėsi iki paryčių.
Liepos 6d.  0val.20min. pastebėjau "Sidabriškuosius debesis"  Jie buvo vos pastebimi plika akimi, bet su  žiūronais matėsi  jų juostinė struktūra.
  Liepos 4-5d."Sidabriškieji debesys"  Ekspozicija 5sek. f=350mm ISO 200 Tai ryškiausi debesys šiais metais.
Liepos 2d. apie 0val.20min. stebėjau supernovą   M 51 galaktikoje.  Ji su 36 cm. teleskopu prie 350x didinimo vos pastebima, nes dangus labai šviesus. O ir galaktikų matosi tik centrinės dalys.
   Liepos 2d."Sidabriškieji debesys"  Ekspozicija 5sek. f=50mm ISO 200
  Birželio 30d.- Liepos 1d."Sidabriškieji debesys"  Ekspozicija 5sek. f=50mm ISO 200
  Birželio 26-27 d. "Sidabriškųjų debesų" fotografija. Ekspozicija 5sek. f=38mm ISO 200
      1 foto:  Venera ir Merkurijus birželio 25d. vakare, tarp jų apie 0,5°      2 foto:  birželio 28d.    ( Nufotografuoti labai sunku, nes Merkurijaus ryškis nėra didelis lyginant su dangaus šviesumu) Visai kitas sąlygas turi pietinių kraštų stebėtojai.
  Birželio 24d. apie 23val. 40min. ir iki 25d. 2val. matėsi "Sidabriškieji debesys"
Birželio 20d. vakare šalia Veneros jau galima pamatyti Merkurijų. Jis žymiai blankesnis, tad vakaro žaroje plika akimi sunku įžiūrėti. Tam geriausiai tinka žiūronai. Su 12x50 žiūronais apžvalgos lauke puikiai matomas kartu su Venera. Jie 27d. bus šalia vienas kito apie 4'
Birželio 19-20 d. "Sidabriškųjų debesų" fotografijos. Pirma ekspozicija 7sek. f=38mm. antra debesų fragmentas 10sek. f=380mm. 

  Birželio 15-16 naktį vėl matėsi "Sidabriškieji debesys"  Jų ryškis vertinant 5 balų sistemoje 3. Jie kaip ir praeitą naktį buvo matomi iki paryčių.   Pirma ekspozicija 6sek. f=38mm.  antra 12sek. f=23mm.  trečia 8sek. f=85mm. ISO 200

   Birželio iš 14d. į 15d. Lietuvoje buvo stebimi "Sidabriškieji debesys" Juos pastebėjau 14 dieną 23val. 35 min.  ryškiausi buvo apie pirmą valandą nakties, matėsi  iki paryčių.

Birželio 27d. vakare Venera ir Merkurijus suartės iki 4‘ (kampinių minučių)  tai yra paprasta akimi atrodys kaip vienas šviesulys. Žemiau  nuo šios poros 20 atstumu Saturnas. Šis trejetas bus žemai  prie horizonto, taigi stebėjimo sąlygos nekokios.
  Gegužės 27d.  Saulei besileidžiant, matėsi "halas".
Gegužės 26d. 23val.30min. pirmą kartą šiais metais pastebėjau "Sidabriškuosius debesis" jie buvo vos pastebimi, bet su žiūronais matėsi pažystama jų struktūra. Taigi prasidėjo " Sidabriškųjų debesų " matymo sezonas kuris turėtų baigtis liepos pabaigoje- rugpjūčio pradžioje.
Balandžio 20 d. 1val.30 min. Mėnulis "praeina" žemiau Jupiterio apie 1 laipsnį.
  Balandžio 25d. iš už rytinio Saulės limbo išniro didelė dėmė, kuri vis didėja. Ją galima pastebėti plika akimi Saulei tekant ar besileidžiant.
Lietuvos padangėje gana dažnai galima pastebėti staiga sužibusius lėtai slenkančius žiburius. Tai ryšių dirbtiniai Žemės palydovai. Jų ryškis maksimumo metu siekia ir net lenkia -6m. (ryškesni už Venerą) Mėgstantiems grožėtis dangumi tai įspūdingas reginys. Čia tokio sužibimo dangumi pėdsakas, fotografuotas 2005.04.20. 22val. 54min. sužibimo metu ryškis buvo -3,3m
Jau balandžio 20d. pavyko pastebėti Venerą. Kol kas pakankamai sunkiai, 2 laipsniai nuo horizonto, praėjus 15 min. nuo Saulės laidos. Veneros ieškojau su 12x50 žiūronais, nes plika akimi dar sunku pastebėti šviesioje vakaro žaroje. Bet kiekvieną vakarą stebėjimo sąlygos po truputi gerės.
2005 balandžio 27 d. įvyks Antario  žvaigždės ( skorpiono žvaigždyno alfos) padengimas Mėnuliu. Okultacija prasidės 27d. 1val. 25 min. pasibaigs 2val. 19 min. Tuo metu Mėnulis bus pakilęs virš pietryčių horizonto apie 5°
Danguje galima stebėti šiuo metu ryškiausią asteroidą (2 Pallą) Jis slenka prie Mergelės - Berenikės garbanų žvaigždynų  ribos. Po kelių dienų jo ryškumą pasieks ir pralenks kitas ryškus asteroidas (1 Cerera) Pallo ryškis po truputi mažėja, dabar jis apie m=7,5 Fotografija daryta su Konica Minolta Dimage Z2 , 2005 m. Kovo 31-Balandžio 4 d. penkios ekspozicijos po 30 sek.
Saulė pamažu rimsta, vis rečiau galima pamatyti dideles dėmių grupes. Savo aktyvumo minimumą turėtų pasiekti 2006-2007 metais. Saulę fotografavau su 11 cm. reflektoriumi.
Iki balandžio vidurio prasideda dviejų savaičių puikus Zodiako šviesos stebėjimo metas, kai netrukdo Mėnulio šviesa. Pavasarį Lietuvos platumose Zodiako šviesą geriausia stebėti vakarais, vakarinėje dangaus skliauto dalyje. Rudenį prieš aušrą, rytuose. Fotografuota su Konica Minolta Dimage Z2 + plataus regėjimo lauko priedas. Ekspozicija 5 kadrai po 30 sek. ISO 400
Kovo 24 d. ryte Saulei kylant, irgi matėsi švytintis "stulpas".
Kovo 23 d. Saulei  dar likus apie 15 min. iki patekėjimo matėsi įspūdingas švytintis "stulpas". Gaila kad nufotografuoti pavyko tik kai jis žymiai nublanko. Tokio ryškumo kokį stebėjau, praktiškai neteko matyti.
Kovo 21 d. vakare apie Mėnulį buvo stebimas ryškus halas.
Merkurijus prie horizonto Vasario 28 d. 18val.30 min. 
Nuo Kovo pradžios prasideda vakarinis Merkurijaus matomumas. Planetą galima stebėti tuojau po Saulės laidos. Ji bus matoma iki Kovo antros pusės.
C/2004 Q2 (Machholz) kometos fotografijos
   2005.01.16.   f`=36         2005.01.16.   f`=36            2005.02.07.   f`=36            2005.01.08.   f`=5cm.       fotojuosta Fuji 400 ASA
   eksp.=15 min.                 eksp.=15 min.                  eksp.=15 min.                    eksp.=6 min.
2005 metų Vasario 4 dieną ryte apie Saulę matėsi labai ryškus halas.
  C/2004 Q2 (Machholz) kometos judėjimas Sausio 16 d. 1val.50min.- 3val.00min. Fotografuota su Konica Minolta Dimage Z2,  f=26.4mm 1/3.5, 400 ISO
  Sausio 15 d. 19val. 30min. fotografavau Machholzo kometą. Fotografija sudėta iš 6 ekspozicijų, kiekviena 30sek. išlaikymo, nuotraukoje žvaigždės matomos iki 10.4m ryškio. Fotografuota su Konica Minolta Dimage Z2 , f=26.4mm 1/3.5, 400 ISO. Kometa puikiai matosi plika akimi, ryškis apie +3.6m
Sausio 14d. vakare Saulei besileidžiant pro nedideles debesų properšas plika akimi matosi nemaža dėmė.
        2005 metų sausio 8-9 naktį pavyko pro nedideles debesų properšas stebėti ir nufotografuoti Machholzo kometą. Čia pateikiu dvi fotografijas darytas su Konica Minolta Dimage Z2 ( pirma f=6.3 mm 1/2.8  eksp.=30sek. ISO 400, antra f=19.6 mm 1/3.2 eksp.=30sek. ISO 400) 
  Kometą stebėjau su 17,5 cm. binokuliaru, dujų uodega apie ~1.8° dulkių ~0.6° Koma D=21'  Ryškis (vertinau plika akimi) m+3.2m Kometa puikiai matosi plika akimi nors uodega vos pastebima.
Sausio 4 dieną, pro nedideles properšas stebėjau Machholzo kometą. Ji puikiai matosi plika akimi, o su 7 cm. refraktoriumi matosi apie 1,2° uodega. Gaila kad oras nėra palankus ilgesniems stebėjimams. Ryškis tikriausiai apie +3,7m
2005 metų Sausio 7-8 dienomis kometa C/2004 Q2 (Machholz) "praeis" apie 2,5° vakariau Sietyno, turėtų būti gražus vaizdelis.